išklydėlis

išklýdėlis, -ė smob. (1) BŽ21 1. KII174 kas išklydęs iš kelio: Tinkas, jog mūsų žemė, bebėgdama aplink saulę, susitinka su tais išklydėliais (kometomis?) Blv. 2. KII86,297 pamišėlis, apdujėlis: Jis elgias kaip koks išklýdėlis; pasiutėlis; padūkėlis KI421.